COASTAL Biogas Logo

Apie dumblius kaip žaliavą

Algae
Dumblių savybės

Informacija apie dumblių rūšis ir būdingas biodujų išeigas bei maistinių medžiagų kiekius.

Sand
Smėlis

Didelis smėlio kiekis dumbliuose paprastai yra didžiausias iššūkis biodujų jėgainėms. Kokiais būdais galima jį atskirti supažindina žemiau pateikta informacija.

Pretreatment Options
Atskyrimo būdai

Informacija apie smėlio ir kitų neorganinių medžiagų pašalinimo galimybes.


Jūros dumbliai ir jūržolės: Labiausiai paplitusios jūros dumblių rūšys yra: jūrinis andras (lot. Zostera marina), pūslėtasis guveinis (lot. Fucus versiculosus) ir rudieji siūliniai dumbliai (lot. Pylaiella littoralis). Šios jūrinės dumblių rūšys auga ant įvairių paviršių teikdamos didžiulę naudą visai vandens ir sausumos ekosistemai. Makrodumblių šaknys yra natūrali vandens telkinio dugno apsauga sauganti nuo erozijos ir yra svarbi maisto grandinės dalis bei gyvūnų veisimosi buveinė. Makrofito „kilimai“ gali plaukti dideliais atstumais ir kauptis paplūdimiuose prie vandens linijos.

Dumbliai gali absorbuoti, išvalyti ir pašalinti maistines medžiagas iš vandens. Jie taip pat gali absorbuoti maistinių medžiagų perteklių ir nesurištus elementus, ir taip greitai padidinti savo biomasės kiekį. Pasaulyje pastebėta, kad spartus dumblių augimas yra pirmasis eutrofikacijos reiškinio požymis. Proceso metu iš aplinkos, kurioje yra dumbliai, sunaudojama dideli kiekiai azoto (N) ir fosforo (P). Ši savybė puikiai tinka pasirinktam elementų pertekliaus pasisavinimui iš aplinkos.

Remiantis šiuo metu taikomais metodais, jūros dumbliai (makrodumbliai) yra renkami palei paplūdimio sausumos pakrantės liniją ir negiliame vandenyje šalia paplūdimio (atviroje jūroje). Pirmiausiai iš surinktų dumblių yra išvalomas smėlis juos sijojant ir plaunant. Iš anksto apdorotą medžiagą galima fermentuoti (pūdyti) kartu sumaišius su kitomis organinėmis medžiagomis/atliekomis biodujų jėgainėje arba nuotekų valymo įrenginiuose. Proceso metu gautos biodujos gali būti naudojamos kombinuotai šilumos ir elektros gamybai arba išgrynintos iki biometano. Priklausomai nuo sezoniškumo ir regiono, dumbliuose absorbuotų teršalų/elementų koncentracijos (pvz. kadmis) gali būti per aukštos biodujoms gaminti anaerobinės fermentacijos būdu biodujų jėgainėje. Tokiais atvejais gali būti taikomi kiti metodai jų utilizavimui, pvz. dujinimas į sintetines dujas ir jų panaudojimas energijos/biodegalų gamyboje.


Surinkimo būdai


Surinkimas: buvo atlikta septynių skirtingų surinkimo metodų lyginamoji analizė. Ataskaitos ir patirtis rodo, kad dažniausiai pirmenybė turėtų būti teikiama traktoriui su grotelių kaušu. Ši technika gali būti naudojama jūros dumbliams rinkti iš seklių vandenų (iki 1 metro gylio) ir iš smėlėto paplūdimio. Manoma, kad ši technika gali būti taikoma 70 % pakrančių zonų, kuriose galima rinkti jūros dumblius. Kiti metodai gali būti naudojami tik mažesniu mastu. „Pontoon“ mašinomis galima rinkti jūros dumblius uosto teritorijose, kurios, kaip manoma, užima tik 5 % visų penkių šalių partnerių surinkimo plotų.

Dažniausiai smėlio kiekis siekia iki 50% bendros masės. Kai kurios savivaldybės turi vizualinės kontrolės sistemą, pagal kurią nustatoma, ar dumblius galima siųsti į biodujų jėgainę. Pagal ją po dienos-dviejų džiūvimo surinktose krūvose (kaupuose) įvertinama dumblių spalva. Šviesesni kaupiniai rodo esant didesnį smėlio kiekį, tuo tarpu tamsesni yra tinkamesni biodujų gamybai. Iš smėlingų dumblių kaupinių smėlis gali būti išvalomas juos perplaunant vandeniu ir/ar taikant išankstinio apdorojimo metodą.

Kadangi žaliava paprastai transportuojama savivarčiais ar panašiomis transporto priemonėmis, yra geriau, kai biodujų jėgainė pastatyta arčiau jūros pakrantės.


Atskyrimo būdai

Apdorojimas Solrød biodujų jėgainėje


Solrød jėgainėje dumbliai perdirbami nuo 2014 m. Siekiant pašalinti kuo daugiau smėlio, čia yra įdiegta įranga išankstiniam dumblių apdorojimui.

Visą jus dominančią informaciją apie Solrød biodujų jėgainę rasite čia.


Kitos apdorojimo galimybės? (dar neįgyvendintos pramoniniu mastu)


- Smėlio atskyrimas bus efektyvesnis naudojant rūgštinį tirpalą (pH 2)

- Mechaninis jūrinės biomasės malimas sumažina smėlio atskyrimo efektyvumą tiek rūgštiniuose, tiek neutraliuose tirpaluose

- Taikant hidroterminį apdorojimą pasiekiama didžiausia biometano išeiga (12–27%), lyginant su neapdorotomis jūržolėmis ir grynu galvijų mėšlu.

- Biometano išeiga, taikant apdorojimą rūgštimi, mažai tesiskyrė nuo grynų galvijų srutų apdorojimo rezultatų. Stebėtas pokytis nuo -3.7% iki -0.2%.