Aplinkosauginis
Eutrofikacija
Baltijos jūra yra vienas didžiausių planetos lengvai sūraus vandens (angl. brakish water) telkinių. Jos unikaliai biologinei įvairovei yra iškilusi grėsmė dėl eutrofikacijos reiškinio. Eutrofikacija iš esmės atsiranda dėl vandenyje esančių maistinių medžiagų, azoto ir fosforo, pertekliaus. Šių maistinių medžiagų šaltiniai yra įvairūs: iš atmosferos, nuotekų iš žemės ūkio laukų ar nuotekų valymo įrenginių. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija – Helsinkio komisija, žinoma kaip HELCOM, sukūrė internetinę svetainę, kurioje pateikiama išsami informacija apie eutrofikacijos priežastis ir padarinius. HELCOM parengtoje ataskaitoje „Baltijos jūros būklė“ (angl. „State of the Baltic Sea“) pateikiama bendra apžvalga (Pateikiama nuoroda). Kitos naudingos informacijos galima rasti nuorodų rinkinyje „Papildoma informacija internete“.
Vienas iš eutrofikacijos padarinių yra spartus augalų, tokių kaip fitoplanktonas, augimas, kuris sukelia kitus ekosistemų pokyčius. Pagreitėjęs jūros dumblių ir kitų vandens augalų augimas sukelia rimtų neigiamų ekologinių problemų. Yrant dumbliams, jie sunaudoja didelį kiekį vandenyje esančio deguonies, o tai savo ruožtu sukuria negyvas zonas Baltijos jūroje dugne.
Padidėjęs negyvų zonų skaičius jūros dugne gyvūnams sukuria nepalankią gyvenimui aplinką, todėl biologinė įvairovė pradeda nykti. Be to, pakrantės vandenyje susidaro putos, o į pakrantę išplauti dumbliai pūdami sukelia nemalonius kvapus. Visa tai sukelia problemų aplinkai ir ten gyvenančių pakrančių bendruomenių gerovei, t.y. pragyvenimo šaltiniui iš turizmo paslaugų teikimo.
> Dumblių sąnašų mažinimas (surinkimas) jūros pakrantėse sąlygotų išskiriamų CO2 dujų kiekio sumažinimą
Dalis į pakrantėje išplautų dumblių yra nuplaunama atgal į Baltijos jūrą ir nusėda (kaupiasi) jos dugne. Dumbliams yrant, prasideda jų fermentacija, kurios metu į aplinką išskiriamos metano dujos.
> Vengti „negyvųjų zonų“ jūros dugne
Dumblių fermentacija yra anaerobinis valymo (skaidymo) procesas, kuris vyksta deguonies neturinčioje aplinkoje. Tačiau, maži deguonies kiekiai gali būti pasisavinti iš šalia esančių vandens sluoksnių (aplinkų), kuriose dumblių nėra. Tai lemia deguonies koncentracijos sumažėjimą, ar net deguonies nebuvimą tam tikrame jūros vandens sluoksnyje. Kadangi deguonis svarbus daugeliui jūroje esančių organizmų, tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos yra vadinamos "negyvomis zonomis"(„mirties zonomis“).
> Surenkant dumblius galima sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį
Jūros dumbliams yrant paplūdimiuose, išsiskiria didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Siekiant sumažinti išsiskiriamų į aplinką dujų kiekį, dumblius reikia surinkti kaip galima greičiau.
> Dirvožemio taršos mažinimas - neleisti susidaryti dumblių biomasės filtratui
Pūvant dumblių biomasei susidaręs filtratas gali prasiskverbti į smėlį ir dirvožemį. Užterštame grunto sluoksnyje trūkstant deguonies prasideda fermentacijos procesas, kurio metu į aplinką išsiskiria susidariusios metano dujos.
Kaip stipriai yra paveiktas eutrofikacijos jūsų regionas?
Baltijos jūros būklei vertinti ir stebėti, 1974 m. buvo įkurta Helsinkio komisija “HELCOM“. – HELCOM interneto svetainėje yra pateikti laisvos prieigos (nemokami) Baltijos jūros regiono aplinkosauginiai žemėlapiai ir statistiniai duomenys.
Baltijos jūroje dėl įvairių taršos šaltinių kasmet susidaro net:
826,000
tonų azoto
30,900
tonų fosforo
~2/3
Net du trečdaliai šių maistinių medžiagų susidaro dėl antropogeninių taršos šaltiniųData from HELCOM's Holas II "Eutrophication Supplementary Report" 2018
